Nacionalinė energetikos strategija: tikslai, realybė ir iššūkiai

Lietuvos nacionalinė energetikos strategija – tai ilgalaikis šalies planas siekiant energetinės nepriklausomybės ir klimato neutralumo. Jos pagrindinis tikslas – iki 2050 metų Lietuvą paversti modernia, tvaria valstybe, kurioje didžioji dalis energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjas, saulė ar biomasė.

Per pastaruosius metus Lietuvoje jau pasiekta akivaizdžios pažangos – atsinaujinančios energetikos sektorius sparčiai plečiasi, vėjo ir saulės elektrinių daugėja, investicijos auga. Tačiau iki strategijoje numatytų tikslų vis dar reikia nueiti ilgą kelią. Iki 2030 metų numatyta, kad net 70 procentų visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau šio tikslo pasiekimas pareikalaus ne tik technologinių sprendimų, bet ir drąsesnių politinių žingsnių bei greitesnių institucinių sprendimų.

Didžiausi iššūkiai šioje srityje kyla ne iš technologinių ar finansinių kliūčių, bet iš procesinių ir institucinių barjerų. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros dažnai užtrunka pernelyg ilgai, kyla problemų dėl žemės naudojimo, kai kuriuose regionuose susiduriama su papildomais apribojimais dėl saugomų teritorijų ar kultūros paveldo. Savo vaidmenį vaidina ir visuomenės nuomonė – gyventojai neretai išreiškia nerimą dėl triukšmo, šešėliavimo ar vaizdinio poveikio, nors šios baimės dažnai grindžiamos ne faktais, o mitais.

Geografiškai daugiausia vėjo elektrinių iki šiol pastatyta pajūrio regione bei vakarinėje Lietuvos dalyje. Tačiau yra ir kitų, dar neišnaudotų teritorijų. Centrinė Lietuva – tokie rajonai kaip Kaišiadorių, Jonavos ar Kėdainių – turi didelį potencialą tapti naujais vėjo energetikos centrais. Vienas strategijos siekių – užtikrinti, kad projektai būtų tolygiai paskirstyti visoje šalies teritorijoje.

Numatyti tikslai iki 2050 metų ambicingi, bet pasiekiami. Vėjo ir saulės elektrinių plėtra, energijos kaupimo sprendimai, elektros tinklų modernizavimas – visa tai jau dabar vykstantys procesai, kuriuos būtina spartinti. Ši transformacija atveria didžiules galimybes. Verslui – tai naujos investicijų kryptys, inovatyvūs sprendimai ir eksporto plėtra. Savivaldybėms – tai papildomi biudžeto šaltiniai, geresnė infrastruktūra ir naujos darbo vietos. Gyventojams – tai švaresnė aplinka, mažesnės sąskaitos už elektrą ir didesnis energetinis saugumas.

Energijos sektoriaus transformacija nėra vien tik skaičiai ar įstatymai. Tai – kryptis, kurią pasirenkame visi kartu. Tai sprendimas, kurį priimame šiandien, kad gyventume saugesnėje, švaresnėje ir tvaresnėje Lietuvoje rytoj.